KMI trūkumai: kodėl kūno masės indeksas gali klaidinti

Kūno masės indeksas dažnai pateikiamas kaip greitas būdas įvertinti, ar žmogaus svoris atitinka jo ūgį. Apskaičiavimas iš tiesų paprastas: svoris kilogramais dalijamas iš ūgio metrais kvadratu. Gautas skaičius priskiriamas per mažo svorio, normalaus svorio, antsvorio arba nutukimo kategorijai.

Tačiau paprastumas turi kainą. KMI neparodo, kiek žmogaus svorio sudaro riebalai, raumenys, kaulai ar skysčiai. Jis taip pat neatskleidžia, kur kaupiasi riebalinis audinys ir ar žmogaus kraujospūdis, gliukozės bei cholesterolio rodikliai yra geri. Todėl kalbant apie KMI trūkumus svarbu atskirti du dalykus: KMI nėra bevertis, bet jis nėra pakankamas individualiai sveikatai įvertinti.

KMI skaičiuoklė gali būti naudinga kaip pirmas žingsnis, tačiau jos rezultatas turėtų būti interpretuojamas kartu su kitais sveikatos rodikliais.

Kodėl KMI vis dar naudojamas?

KMI paplito todėl, kad jį lengva apskaičiuoti, matavimui pakanka svarstyklių ir ūgio duomenų, o rezultatus patogu palyginti didelėse žmonių grupėse. Populiacijos lygmeniu KMI padeda stebėti svorio kategorijų paplitimą, planuoti visuomenės sveikatos programas ir atrinkti žmones, kuriems gali būti naudinga išsamesnė sveikatos patikra.

Tai reiškia, kad KMI gerai tinka atrankai, bet ne galutinei išvadai. Jis gali parodyti, jog verta atidžiau įvertinti svorį ir susijusius rizikos veiksnius, tačiau vien pagal KMI negalima nustatyti kūno riebalų kiekio ar diagnozuoti ligos.

Suaugusiųjų kategorijas ir jų ribas galima peržiūrėti KMI lentelėje, o pats skaičiavimo principas paaiškintas skiltyje KMI formulė.

KMI neatskiria raumenų nuo riebalų

Didžiausias KMI ribotumas yra tas, kad formulė vertina bendrą kūno masę. Kilogramas raumenų ir kilogramas riebalų skaičiavime turi tokią pačią reikšmę, nors jų poveikis kūno sudėčiai ir sveikatai nėra vienodas.

Daug raumenų turintis sportuojantis žmogus gali patekti į antsvorio ar net nutukimo kategoriją, nors jo kūno riebalų dalis nėra padidėjusi. Tuo pačiu žmogus, kurio KMI patenka į normalų intervalą, gali turėti mažai raumenų ir santykinai didelę kūno riebalų dalį.

Šis skirtumas ypač svarbus:

• jėgos sporto atstovams ir kitiems raumeningiems žmonėms;
• vyresnio amžiaus žmonėms, kurių raumenų masė gali mažėti;
• žmonėms po ilgo nejudrumo, ligos ar didelio svorio kritimo;
• asmenims, kurių organizme kaupiasi daugiau skysčių.

Todėl vienodas KMI nebūtinai reiškia vienodą kūno sudėtį.

KMI neparodo, kur kaupiasi riebalai

Sveikatos rizikai svarbus ne tik bendras riebalų kiekis, bet ir jų pasiskirstymas. Riebalinis audinys pilvo srityje, ypač aplink vidaus organus, paprastai siejamas su didesne metabolinių ir širdies bei kraujagyslių sutrikimų rizika nei riebalai, susikaupę kitose kūno vietose.

Du žmonės gali turėti vienodą ūgį, svorį ir KMI, tačiau labai skirtingą liemens apimtį. KMI šio skirtumo neparodys.

Dėl to KMI dažnai verta vertinti kartu su:

• liemens apimtimi;
• liemens ir ūgio santykiu;
• kraujospūdžiu;
• gliukozės kiekiu kraujyje;
• cholesterolio ir trigliceridų rodikliais;
• fizinio aktyvumo bei sveikatos istorija.

Vienas paprastas papildomas orientyras yra liemens ir ūgio santykis: liemens apimtis lyginama su ūgiu. Vis dėlto ir šis matavimas nėra diagnozė bei turi savo ribotumų.

Tas pats KMI skirtingiems žmonėms gali reikšti nevienodą riziką

KMI ir kūno riebalų santykis nėra vienodas visiems žmonėms. Jam įtakos gali turėti amžius, biologinė lytis, raumenų masė, kūno sudėjimas ir populiaciniai skirtumai.

Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmogus gali turėti daugiau kūno riebalų ir mažiau raumenų nei jaunesnis žmogus, nors abiejų KMI vienodas. Moterų ir vyrų vidutinė kūno riebalų dalis taip pat skiriasi. Be to, kai kuriose populiacijose metabolinė rizika gali padidėti esant mažesniam KMI nei rodo bendrosios ribos.

Tai nereiškia, kad KMI kategorijos kiekvienam žmogui turi būti interpretuojamos visiškai kitaip. Tačiau jos neturėtų būti laikomos tiksliu individualaus riebalų kiekio arba sveikatos rizikos matu.

KMI gali klaidinti labai aukštus ir labai žemus žmones

Standartinėje formulėje svoris dalijamas iš ūgio kvadrato. Kai kurie tyrėjai ir matematikai yra atkreipę dėmesį, kad toks santykis ne visada vienodai gerai apibūdina labai aukštų ir labai žemų žmonių kūno proporcijas.

Praktiškai tai gali reikšti, kad labai aukštų žmonių KMI kartais atrodo didesnis, o labai žemų – mažesnis, nei būtų galima tikėtis vien pagal kūno sudėtį. Buvo siūlyta alternatyvių formulių, tačiau jos nėra tapusios bendrai priimtu klinikiniu standartu.

Todėl standartinė KMI formulė išlieka plačiausiai naudojama, tačiau kraštutinio ūgio atvejais rezultatą ypač svarbu vertinti kartu su kitais matavimais.

Normalus KMI ne visada reiškia mažą sveikatos riziką

KMI gali patekti į normalų intervalą, nors žmogaus metaboliniai rodikliai nėra geri. Tai kartais vadinama metaboliniu nesveikumu esant normaliam svoriui.

Tokiu atveju žmogus gali turėti:

• didesnę liemens apimtį;
• padidėjusį kraujospūdį;
• sutrikusią gliukozės apykaitą;
• padidėjusį trigliceridų kiekį;
• sumažėjusį gerojo cholesterolio kiekį;
• mažą fizinį aktyvumą ir nedidelę raumenų masę.

Kita vertus, dalis žmonių, kurių KMI padidėjęs, gali turėti palankesnius metabolinius rodiklius. Vis dėlto tai nereiškia, kad ilgalaikė rizika išnyksta ar kad padidėjęs riebalų kiekis nebeturi reikšmės. Metabolinė būklė laikui bėgant gali keistis.

Ką reiškia vadinamasis nutukimo paradoksas?

Kai kuriuose stebėjimo tyrimuose nustatyta, kad tam tikromis ligomis sergantys žmonės, kurių KMI aukštesnis, kartais turėjo geresnius išgyvenamumo rodiklius nei mažesnio KMI pacientai. Šis reiškinys pavadintas nutukimo paradoksu.

Tačiau tokie rezultatai nėra paprastas įrodymas, kad didesnis riebalų kiekis saugo sveikatą. Juos gali veikti daug veiksnių:

• liga galėjo sukelti neplanuotą svorio kritimą dar iki tyrimo;
• mažas KMI galėjo atspindėti sumažėjusią raumenų masę;
• rūkymas ir lėtinės ligos galėjo iškraipyti rezultatus;
• KMI neparodė tikros kūno sudėties;
• trumpalaikis išgyvenamumas nebūtinai atspindėjo ilgalaikę riziką.

Todėl šiuolaikinėje medicinoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien svoriui, bet ir raumenų masei, riebalų pasiskirstymui, medžiagų apykaitos rodikliams bei fiziniam pajėgumui.

Ar KMI ribos vyrams ir moterims turėtų būti skirtingos?

Suaugusiųjų KMI kategorijos paprastai taikomos vienodai vyrams ir moterims. Tačiau vienodas KMI nebūtinai reiškia vienodą kūno riebalų dalį. Vidutiniškai moterys gali turėti didesnę kūno riebalų dalį nei vyrai esant tokiam pačiam KMI, o vyrų svoriui dažniau didesnę įtaką daro raumenų masė.

Dėl to individuali interpretacija turėtų apimti daugiau nei lytį. Reikšmingi ir amžius, liemens apimtis, raumenų kiekis, gyvenimo būdas bei sveikatos rodikliai.

Kodėl KMI vaikams vertinamas kitaip?

Vaikų ir paauglių kūno sudėtis keičiasi augant, todėl jiems negalima tiesiogiai taikyti suaugusiųjų KMI ribų. Vaiko rezultatas vertinamas pagal amžių ir lytį, naudojant KMI procentilius ir augimo kreives.

Tas pats KMI skaičius skirtingo amžiaus vaikams gali reikšti nevienodą svorio kategoriją. Be to, svarbi ne tik viena reikšmė, bet ir augimo kryptis per ilgesnį laiką.

Plačiau apie tai skaitykite skiltyje KMI vaikams ir paaugliams. Vaiko augimą, svorį ar staigius pokyčius geriausia aptarti su šeimos gydytoju arba pediatru.

Kada KMI rezultatas yra naudingas?

Nepaisant ribotumų, KMI gali būti naudingas, kai naudojamas tinkamame kontekste. Jis tinka:

• greitai pirminei suaugusiojo svorio būklės patikrai;
• ilgalaikėms svorio tendencijoms stebėti;
• didelių žmonių grupių tyrimams;
• pokalbiui apie mitybą, aktyvumą ir sveikatos riziką pradėti;
• sprendimui, ar verta atlikti papildomus matavimus.

Svarbiausia KMI nelaikyti tiesioginiu kūno riebalų procento matavimu arba vieninteliu sveikatos vertinimo kriterijumi.

KMI yra pradinis orientyras, o ne galutinis atsakymas apie žmogaus kūno sudėtį ar sveikatos būklę.

Kokius rodiklius verta vertinti kartu su KMI?

Tikslesnis vaizdas susidaro derinant kelis rodiklius. Priklausomai nuo situacijos, gali būti vertinama:

1. Liemens apimtis. Ji suteikia informacijos apie pilvo srityje susikaupusius riebalus.
2. Liemens ir ūgio santykis. Padeda įvertinti, ar liemens apimtis proporcinga ūgiui.
3. Kūno sudėties matavimas. Bioelektrinė varža, odos raukšlių matavimas ar DXA tyrimas gali padėti įvertinti riebalų ir liesosios masės santykį, nors kiekvienas metodas turi ribotumų.
4. Kraujospūdis. Padidėjęs kraujospūdis gali būti svarbus širdies ir kraujagyslių rizikos ženklas.
5. Kraujo tyrimai. Gliukozė, HbA1c, cholesterolio frakcijos ir trigliceridai suteikia informacijos apie metabolinę sveikatą.
6. Fizinis pajėgumas. Ištvermė, jėga, kasdienis aktyvumas ir gebėjimas judėti dažnai pasako daugiau nei vien svorio kategorija.
7. Svorio pokyčių istorija. Staigus neplanuotas svorio kritimas ar augimas gali būti svarbesnis už vienkartinį KMI rezultatą.

Kokius matavimus pasirinkti, priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir vertinimo tikslo.

Ar verta visiškai atsisakyti KMI?

Visiškai atsisakyti KMI nebūtina. Tai greita, pigi ir plačiai suprantama patikros priemonė. Problema kyla ne dėl pačios formulės, o tada, kai vienas rezultatas pateikiamas kaip tikslus kūno riebalų arba sveikatos įvertinimas.

Praktiškiausia KMI naudoti taip:

• apskaičiuoti rezultatą;
• įvertinti, į kurią bendrą kategoriją jis patenka;
• atsižvelgti į liemens apimtį, kūno sudėjimą ir fizinį aktyvumą;
• stebėti svorio kryptį, o ne vieną matavimą;
• esant abejonių ar simptomų, kreiptis į sveikatos specialistą.

Savo rezultatą galite pasitikrinti pagrindinėje KMI skaičiuoklėje. Jei norite išsamiau suprasti, kaip gaunamas skaičius ir ką reiškia kategorijos, skaitykite vadovą Kūno masės indeksas: kaip apskaičiuoti KMI ir suprasti rezultatą.

Esminė išvada

KMI nėra tikslus kūno riebalų matuoklis. Jis neatskiria raumenų nuo riebalų, neparodo riebalų pasiskirstymo ir neapima visų individualią riziką lemiančių veiksnių. Dėl to tas pats skaičius skirtingiems žmonėms gali reikšti nevienodą kūno sudėtį ir sveikatos situaciją.

Vis dėlto KMI išlieka naudinga pirmine patikros priemone. Geriausias rezultato vertinimas gaunamas tada, kai KMI derinamas su liemens apimtimi, kūno sudėties, kraujospūdžio, kraujo tyrimų, fizinio aktyvumo ir sveikatos istorijos duomenimis.

Informacija yra bendro pobūdžio. KMI nėra diagnozė ir nepakeičia individualaus gydytojo ar kito kvalifikuoto sveikatos specialisto vertinimo.